Spalio 27 d. Briuselyje Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu eurokomisaru Christophe’u Hansenu dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai. Atskirame pokalbyje jie pristatė Lietuvos ūkininkų situaciją ir įteikė rezoliuciją.

LJŪJS pabrėžia, kad visoje ES jaunieji ūkininkai kelia panašias bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) problemas: sunkiai prieinamą žemę, finansavimo trūkumą ir paramos koncentraciją kuri atitenka stambiausiems. Besikuriantiems bei šeimos ūkius perimantiems jauniems žmonėms trūksta galimybių konkuruoti su didelį kapitalą ir žemės išteklius sukaupusiomis bendrovėmis. Sąjungos vertinimu, dėl šių sąlygų dalis šeimos ūkių priversti nutraukti veiklą.

Lietuvai rengiantis 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai Briuselyje dalyvauja diskusijose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kartų kaitos finansavimo. Spalio 27 d. Europos Komisijos būstinėje „Berlaymont“ numatytas susitikimas su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe Hansen.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, beveik 87 proc. paramą įsikūrimui gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau ūkininkauja. Tai teigiamas rezultatas, rodantis ilgalaikės paramos ir daugiau nei 12 metų trunkančio Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) bendradarbiavimo su Žemės ūkio ministerija svarbą.

Spalio 6-9 d. Bulgarijos mieste Balčike, vaizdingoje Juodosios jūros pakrantėje, vyko 12-oji tarptautinė konferencija „Taikos duona 2026“, subūrusi Europos valstybių žemės ūkio institucijų, jaunųjų ūkininkų organizacijų ir socialinių partnerių atstovus. Tarptautinėje iniciatyvoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narių organizacijų atstovai – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Jonas Ivanauskas.

Spalio 9 d. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai lankėsi parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“, kur savo veiklas ir produkciją pristato ir mūsų sąjungos nariai. Džiugu matyti, kaip jų idėjos, atkaklus darbas ir meilė tam, ką daro, virsta išskirtiniais produktais bei patirtimis!

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl rugsėjo 21 d. žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete vykusio, viešoje darbotvarkėje neskelbto susitikimo, o Specialiųjų tyrimų tarnybai patvirtinus, kad pateikta informacija yra vertinama, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) primena: dar liepos 23 d. pateiktas Sąjungos prašymas susitikti su ministru iki šiol neturi konkrečios susitikimo datos.

LJŪJS, vienijanti daugiau kaip 1 200 narių, siekia ne išskirtinių sąlygų, o vienodo, skaidraus ir realiai veikiančio socialinio dialogo.

Sakoma, kad Lietuvoje galioja 500 ha žemės įsigijimo riba. Ar tikrai?

Visai neseniai girdėjome, kad įvyko daugiau kaip 10 000 ha žemės pardavimo sandoris. NŽT, kurioje dirba 461 darbuotojas ir vien atlyginimams išleidžiama daugiau kaip 14 mln. eurų per metus, šiandien Aplinkos komitete negalėjo atsakyti, kaip galima apeiti įstatymą.

Žurnalistė teigia, kad pabrangus kurui ūkininkams skirta beveik 20 mln. eurų kompensacijų kurui.

Tačiau jaunieji ūkininkai nuo pat pradžių nepalaikėme žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos pristatyto paramos modelio, pagal kurį augalininkystės ūkiams numatyta apie 10 Eur/ha, o papildoma – apie 18 Eur už pieninę karvę.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – jau tik 13 633. Per dešimtmetį jų sumažėjo daugiau kaip 6 tūkstančiais, arba beveik 31 procentu.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) siekia stiprinti jaunųjų ūkininkų balsą visur, kur formuojami Lietuvos žemės ūkiui svarbūs sprendimai. Todėl LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teikia Sąjungos valdybai siūlymą pradėti stojimo į Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT) procesą.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) kritiškai vertina Žemės ūkio ministerijos pasirinktą beveik 20 mln. eurų paramos paskirstymo modelį dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Sąjungos vertinimu, pasirinkta formulė per mažai atsižvelgia į skirtingų žemės ūkio sektorių ekonominį intensyvumą ir sunkiai dera su anksčiau viešai deklaruotu prioritetu smulkiems bei vidutiniams šeimos ūkiams.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp projekto rengėjų yra Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) dėl šio projekto kreipėsi į Seimo narius, ragindama prieš priimant sprendimą aiškiai įvertinti, kokia žemdirbių atstovavimo sistema veiks panaikinus dabartinį teisinį pagrindą. Sąjungos vertinimu, pirmiausia turi būti pateiktas aiškus ir veikiantis modelis, o tik tada sprendžiama, ką iš esamos sistemos keisti ar naikinti.

Europos jaunųjų ūkininkų taryba (CEJA) paskelbė iniciatyvą „24 for 2040“, kurios tikslas – iki 2040 metų pasiekti, kad jaunieji ūkininkai sudarytų ne mažiau kaip 24 proc. visų Europos Sąjungos ūkininkų.

Šis tikslas svarbus ne tik žemdirbiams. Tai klausimas kiekvienam Lietuvos gyventojui. Nuo to, ar jaunimas matys ateitį kaime ir žemės ūkyje, priklausys ne tik maisto gamyba, bet ir regionų gyvybingumas, darbo vietos, ekonominis atsparumas bei valstybės saugumas.

Lietuvoje situacija kelia rimtą susirūpinimą. Oficialios statistikos duomenimis, nuo 2003 iki 2020 metų šalies ūkių skaičius sumažėjo net 51 proc. Per mažiau nei du dešimtmečius netekome daugiau nei pusės ūkių.